 "Indėnai sakydavo, kad kiekvienoje širdyje gyvena du nesutaikomi šunys - geras ir blogas. Blogasis įkūnija mūsų žemuosius polinkius - pavydą, pyktį, geismą, godulį, puikybę, apgaulę. Gerasis - tai dieviškoji mūsų prigimtis, atlaidumo, atjautos, savitvardos, kilnumo, nuolankumo ir išminties simbolis. Juos maitina kiekvienas mūsų pasirinkimas, tinkamai ar netikusiai praleistas laikas, ir tas, kurį šeriame dosniau, loja garsiau ir įveikia kitą. Doras žmogus maitina gerąjį šunį, o piktąjį marina badu."
- Radhanatha Svamis "Kelionė namo"  "Mes turime būti dėkingi už viską, ką gauname. Kai ateina geri dalykai, turime jaustis taip: “nenusipelniau to, bet esu labai dėkingas”. Turime būti dėkingi net už menkiausias gerumo apraiškas, ateinančias iš kitų žmonių. Turime būti dėkingi už bet kokius palaiminimus, kuriuos gauname. Ir jeigu sugebėsime būti dėkingi už sunkumus, skausmą, nesėkmes, galėsime mokytis ir augti. Kitu atveju praleisime vertingą galimybę. Mes galime išmokti priartėti prie Dievo, mes galime išmokti pagerinti savo gyvenimo kokybę, mes galime išmokti įveikti kliūtis. Bet tos pamokos gali būti įsisavintos tik tuomet, kai esame dėkingi."
- Radhanatha Svamis  Žmogaus ego natūra yra tokia, kad mes tampam pilni nerimo kai turim lūkesčių - kadangi šiame pasaulyje visuomet negauni to, ko tikiesi. Jeigu tikimės gero oro ir ateina blogas oras, tai labai sutrikdo. Jei tikimės būti visuomet gerbiami savo draugų, arba bendradarbių, arba kitų žmonių šiame pasaulyje, mes ne visuomet tai gausime. Ir kuo daugiau mes to gauname, tuo daugiau tikimės ir kai negauname, tuo labiau kenčiame. Tokia yra žmogaus psichologija.
Atsižadėjimas reiškia būti patiems sau pakankamais - tai yra, mums nieko nereikia. Kai mes nesam patys sau pakankami, siela bando surasti pasitenkinimo kur nors kitur. Jei mes nerandame pasitenkinimo mūsų meilėje Dievui ir mūsų užuojautoje visoms gyvoms būtybėms, tikėsimės gauti pasitenkinimo iš kur nors kitur. - Radhanatha Svamis  "Kartais žmonės kreipiasi į šventą žmogų ir sako, 'Prašau duokite man savo palaiminimus' ir jie tikisi kažkokio mechaniško proceso kurio metu šventasis paleis kažkiek energijos iš savo delno į tavo galvą ir tada visos jų sąskaitos bus apmokėtos ir susitvarkys santykiai su žmona ir pasveiksi nuo visų savo ligų ir viskas bus taip kaip tau patinka. Mes galvojame kad tai yra palaiminimas. Bet tai yra kažkas pigaus.
Kai mes pelnome prielankumą patenkindami šventą žmogų savo nuolankiomis pastangomis, ta buvimo patenkintu tavimi nuotaika ir yra tikrasis švento žmogaus palaiminimas." - Radhanatha Svamis  "Žmonės kritikuos tave nepaisant to, ką tu darai; tad tu gali daryti ir teisingą dalyką. Yra tokia istorija apie vyrą kuris turėjo mulą. Jis jojo ant mulo, o sūnus ėjo šalia. Tad žmonės kritikavo, "Kodėl šitas žmogus yra ant mulo versdamas sūnų eiti?". Tuomet vyras pasodino savo sūnų ant mulo ir ėjo pats. Žmonės sakė, "Kodėl sūnus ant mulo ir verčia savo tėvą eiti?" Tuomet jie abu susėdo ant mulo ir žmonės pradėjo sakyti, "Kodėl šie žmonės yra tokie žiaurūs ir užkrauna tokią naštą ant jo?" Taigi tuomet jie atvyko į miestą eidami šalia mulo ir žmonės pasakė, "Kodėl jie tokie kvaili, jie turi mulą ir abu eina?"
Tad yra vienas puikus pasakymas, "Tu gali patenkinti kai kuriuos žmones, kažkurį laiką, bet tu niekada nepatenkinsi visų žmonių, visą laiką." Bet jeigu mes patenkinam Dievą, mūsų gyvenimas yra tobulas." - Radhanatha Svamis  "Jei turėtumėte visas pasaulio technologijas, bet būtumėte vienintelis žmogus pasaulyje. Ar būtumėte laimingi? Kas nutiktų jei mažytis paukštelis nutūptų jums ant pirštų. Kadangi galite turėti su juo santykius, tas paukštelis taptų jums brangesnis nei bet kas kitas jūsų gyvenime.
Tai yra laimės pagrindas - santykiai. Meilė padaro santykius teikiančiais pasitenkinimą. Tai yra pats pagrindinis kiekvienos gyvos būtybės poreikis, meilės sukelta laimės nuotaika." - Radhanatha Svamis |
